Automobilių pasaulio mitai: kaip tarp jų nepasiklysti

Įvairūs automobilių pasaulio mitai yra viena iš turtingiausių folkloro rūšių. Dalis jų visuomet buvo tik prielaida pašiepti kitaminčius, tačiau dalis turi realaus pagrindo. Technologijoms sparčiai vystantis automobilių pasaulis įgauna naujų spalvų ir kai kurios linksmos istorijos telieka istorijomis. O ieškantiems naujo automobilio ir bandantiems atsijoti grūdus nuo pelų stabiliausiu pagrindu tampa patikimų šaltinių informacija ir gebėjimas atsirinkti.

Informacijos šaltiniai

Dažniausiai vartotojų aptinkami ir naudojami automobilių pasaulio vertinimo skaičiai yra faktiniais atvejais grindžiama statistika (techninių apžiūrų stočių duomenys) ir subjektyvesnės, bet platesnį bei įvairiapusiškesnį paveikslą pamatyti leidžiančios vairuotojų pasitenkinimo apklausos.

Šiomis apklausomis savininkai dažniausiai patys įvertina turimas transporto priemones ir patirtį jas eksploatuojant pagal daugybę kriterijų, o apibendrinti tokie duomenys yra gana tikslus būdas numatyti, ko tikėtis iš konkretaus automobilio. Jie neretai atskleidžia netikėtų dalykų, pavyzdžiui, kokybiško įvaizdžio „Audi“ realių juos vairuojančių žmonių nuomone gali atrodyti prasčiau nei kiek kitokio įvaizdžio „Citroën“.

Dar vienas šaltinis – draudimo bendrovių kaupiama informacija. Draudikų duomenų bazėse registruojamos visos vairuotojų pateiktos pretenzijos dėl gedimų, kurias vėliau galima klasifikuoti pagal konkretų modelį ir jo problemą, taip surikiuojant patikimiausias ir nepatikimiausias markes bei atskirus automobilius.

Aiškinantis šiuos klausimus galima taip pat nustatyti, kiek kainavo atskirų problemų šalinimas ir kaip dažnai jos kartojosi. Tai svarbu, nes keli gedimai, kuriuos pašalinti kaskart kainuoja 50 Eur, nekerta per savininko kišenę taip stipriai, kaip vienas 1000 Eur vertės remontas.

Bene vienintelė vartotojų apklausų ir draudimo bendrovių duomenimis grindžiamų patikimumo reitingų problema yra ta, kad pagal jas sudėtinga vertinti, koks naujas automobilis yra patikimas. Taip yra todėl, kad jiems vis dar taikoma garantija ir jie yra tiesiog per nauji, kad būtų galima nustatyti ilgalaikį patikimumą. Pavyzdžiui, „Citroën“ suteikia penkerių metų arba 150 tūkst. nuvažiuotų kilometrų garantiją, o „Audi“ – vos dvejų.

Tačiau tiek vairuotojų apklausos, tiek ir techninių aptarnavimų stočių duomenys apie gedimus automobilininkų dažniausiai laikomos vienais objektyviausių vertinimo šaltinių ir pastarąjį dešimtmetį aukštyn kojomis apvertė ne vieną gajų stereotipą, dažniausiai priskiriamą konkrečios šalies – Vokietijos, Prancūzijos, Japonijos ar Pietų Korėjos – gamintojams.

Reikia platesnio konteksto

Ieškantiems naujos transporto priemonės patikimumas neabejotinai yra vertinamų dalykų sąraše, tačiau vien juo apsiriboti taip pat sudėtinga – daugeliui vairuotojų automobilis ne tik turėtų kantriai ir be pertrūkių veikti, bet ir atspindėti gerokai platesnę poreikių paletę. Vairuotojai, aukščiau iškeliantys komfortą, norą išsiskirti iš minios ar specifines važiavimo savybes, dažnai bus linkę užsimerkti prieš tam tikrus trūkumus, kad gautų trokštamus privalumus.

Todėl specialistai rekomenduoja vertinimų ataskaitas skaityti detaliau arba naudotis šaltiniais, pateikiančiais apibendrintą skirtingų kanalų informaciją. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos automobilių lizingo bendrovė OSV renka duomenis iš garantinio aptarnavimo bendrovių, vartotojų ataskaitų, kitų šaltinių ir pateikia internete apibendrintus visų markių vertinimus.

Vertinant patikimumą taip pat svarbu atsižvelgti į platesnį kontekstą. Istoriškai beveik visos markės turi stipriau ar silpniau reitinguose atrodančių modelių ir gamintojo bendras balas gali labai skirtis nuo konkretaus automobilio įvertinimo. Pavyzdžiui, modernių laikų „Citroën“ markės automobilių vertinimai svyruoja apie vidurkį, tačiau atskiri jo modeliai nuolat skina pergales specifinėse kategorijose, kuriose ir susilaukia daugiausia vairuotojų dėmesio.

Pernai leidinio „AutoExpress“ geriausių modelių reitinge „Citroën Grand C4 Spacetourer“ užėmė 28 vietą tarp 75 pretendentų, bet „The Driver Power“ apklausoje, kurioje dalyvavo 14 tūkst. naujų automobilių pirkėjų, jis išrinktas geriausiu minivenu, surinkusiu 90,7 proc. klientų pasitenkinimo rodiklį.

„Naujasis „Citroën C5 Aircross“ puikiai tinkamas mažiems vaikams migdyti, nes taip tylu ir komfortiška juo važiuoti“, – taip rašė Didžiosios Britanijos automobilių vertinimo portalas „Carwow“, skyręs šiam modeliui 2019 m. komfortiškiausio titulą.

O britų leidinio „The Telegraph“ sudarytame reitinge „Citroën“ užėmė 13-ą vietą, aplenkdamas tokius gamintojus kaip „Renault“ (14 vieta) ar „Hyundai“ (18 vieta).

Svarbiausias reitingas

Tačiau vienas svarbiausių dalykų renkantis automobilį, žinoma, yra jo kaina. Ir tada tenka įvertinti dar vieną „reitingų“ lentelę, kurioje prekės ženklai ir vėl gali išsidėstyti nebūtinai pagal  žmonių simpatijas ar gedimų statistiką.

Štai vienas populiariausių to paties „Citroën“ SUV „C5 Aircross“, anot britų portalo „Which“, pagal rinką kryptingai siūlo konkurencingą su juo besivaržantiems „Renault“, „Škoda“ bei „Volkswagen“ modeliams kainą, o mažiausiųjų hečbekų segmente gali būti ir gerokai pigesnis nei analogiški „Renault“ ar „Hyundai“.

Dar vienu iškalbingu rodikliu dažnai tampa gamintojo siūlomas garantinis laikotarpis, akivaizdžiai signalizuojantis, kaip savo produktų patikimumą vertina kūrėjai ir kokį platų aptarnavimo tinklą jie gali pasitelkti.

Tiek apibendrinti atskirų modelių vertinimai gali varijuoti, tiek ir subjektyvių poreikių varžytuvėse nebūna vieno laimėtojo. Tačiau pasitelkus išsamesnę informaciją rinktis visuomet lengviau. Svarbiausia – nustatyti prioritetus ir kliautis patikima informacija.

Keturios priežastys, kodėl elektromobilis – ne tik ekologijos, bet ir komforto etalonas

Kol analitikai skaičiuoja ir prognozuoja, kiek augs elektromobilių pardavimas ateityje, gamintojai augimu nė neabejoja ir aktyviai pildo savo modelių gamą elektra varomomis transporto priemonėmis. Drąsiai elgtis leidžia tyrimai, nusakantys, kaip šiuolaikiniai vairuotojai įsivaizduoja automobilių komfortą ir savo ateities keliones.

Vertina ekonomiją

Viena dažniausių priežasčių, kodėl į salonus užsuka elektromobilių pirkėjai, yra ekonomiškų transporto priemonių paieška. Kelios degalų krizės jau spėjo parodyti, kad važiavimas automobiliu, varomu iškastiniais degalais, gali nemaloniai nustebinti tada, kai reikia prisipildyti degalų baką. Netgi amerikiečiai, pamišę dėl „Tesla“ elektromobilių ir besidžiaugiantys pigesniais nei Europoje degalais, pastebi, kad matematika čia paprasta: jei su elektromobiliu vieną mylią (1,6 km) nuriedi už maždaug 4,4 JAV dolerio cento (3,4 euro cento), važiuojant benzinu tas pats atstumas kainuoja jau apie 10 JAV dolerių (8,45 euro cento).

Važiavimas elektromobiliu, ypač Lietuvoje, gerokai pranašesnis. Mūsų šalyje dauguma valstybinių įkrovos stotelių, pavyzdžiui, magistraliniuose keliuose, leidžia baterijas pildyti nemokamai. Be to, įkrovos taškų gausu prie prekybos centrų, kurie klientams leidžia pasipildyti energijos atsargas, kol šie renkasi produktų krepšelį vakarienei arba savaitgaliui.

Ir išlaidos degalams – ne vienintelės, ką elektromobilių vairuotojai sutaupo. Prancūzijos „Citroën“, savo modelių gamoje turintis net kelis įvairaus dydžio elektra varomus modelius (pradedant komerciniu devynviečiu „ë-Spacetourer“, baigiant greitai Lietuvoje debiutuosiančiu kompaktinės klasės ë-C4), pabrėžia, kad elektrinių automobilių savininkai mažiau išleidžia savo transporto priemonių priežiūrai, mat po variklio gaubtu gerokai mažiau judančių dalių, kurioms reikia rūpesčio ir kurios gali sugesti. Ir ne tik tai: nereikės keisti alyvos, pakaitinimo žvakių ar surūdijusių išmetimo sistemos dalių.

Nori tylos ir taupo laiką

Vienas labiausiai žavinčių dalykų, kai sėdama prie elektromobilio vairo, yra tyla nuspaudus akceleratorių. Dažnai automobilio keleivis nustemba, kiek iš tikro daug garsų girdėti, kai neveikia vidaus degimo variklis, neburzgia išmetimo sistema. O ergonomikos žinovai pastebi, kad tyla automobilio salone reiškia ir malonesnę bei mažiau varginančią kelionę – užuot ilgame kelyje klausęsi burzgiančio variklio vairuotojas ir keleiviai gali mėgautis pašnekesiais ar muzika be jokio fono.

Pavyzdžiui, kaip teigia „Citroën ë-C4“ suprojektavę inžinieriai, sėdintys šiame automobilyje jaučiasi lyg būtų įsupti į jaukų kokoną – patogios sėdynės su papildomu sluoksniu ir unikali segmente komfortiškų amortizatorių sistema „Progressive Hydraulic Cushions“ tokį kompaktinį modelį paverčia bene patogiausiu elektromobiliu, palyginti net su aukštesnės klasės konkurentais.

Įdomi detalė: iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog sustoti įkrovos stotelėse atima laiko ir galėtų būti laikomi trūkumu svarstantiems įsigyti elektromobilį. Visgi tyrimai rodo, kad situacija – atvirkščia. Sustojimas įprastoje degalinėje privalo būti įtrauktas į dienotvarkę ir suplanuotas, elektromobilis gali būti įkrautas namuose iš įprasto elektros lizdo naktį, kol nenaudojamas.

Pasak tyrimų, įkrauti elektromobilį namuose ir darbe užtenka maždaug 97 proc. visų elektromobilių vairuotojų. O taip įkrautos baterijos užtenka 2–3 dienoms važinėti vykdant kasdienes pareigas. Taigi kaip namuose įkraunama mobiliojo telefono baterija, lygiai taip pat įkraunamas ir elektromobilis, ir nebegaištama laiko stotelių paieškoms.

Tai yra vienas pagrindinių modernaus komforto apibrėžimų – automobilis tampa tarsi išmanusis telefonas ar kompiuteris, kurio vienintelė priežiūra tėra papildyti bateriją.

Daugiau vairavimo malonumo

Visi elektromobiliai suprojektuoti taip, kad iki 50–60 km/val. pagreitėtų ir įspūdingai greitai, ir nuosekliai. Be to, maksimalus sukimo momentas juntamas iš karto, vos nuspaudžiamas akceleratorius, o dėl dugne esančių baterijų žemesnis svorio centras garantuoja, kad elektromobilis yra kelyje stabilesnis.

Patys galingiausi elektromobiliai kaip „Tesla Model S Performance“ ar „Porsche Taycan Turbo S“ turi po 400 kW ir daugiau pasiekiančius variklius, kurie leidžia gerinti sprinto nuo 0 iki 100 km/val. rekordus. Tačiau tokio galingumo nereikia 99,9 proc. žmonių – 100 kW vidutinio dydžio elektromobiliui yra daugiau nei užtektinai. Pavyzdžiui, būtent tokios galios „Citroën ë-C4“ variklis išvysto ir 260 Nm sukimo momentą, kuris pasiekiamas vos spustelėjus akceleratorių – tai leidžia mieste leistiną greitį pasiekti per kelias sekundes.

Privalumų yra ir daugiau, mat elektromobilių įranga neretai yra geresnė nei vidaus degimo variklius turinčių modelių. Ganėtinai dažnai jie siūlomi su šildomais sėdynėmis ir vairu, o vairuotojo pagalbos sistemų pakete – gausybė modernių sprendimų kaip aktyvios susidūrimų išvengimo, avarinio stabdymo, važiavimo eismo juostoje sistemos.

Elektromobilių įrangos sąrašuose galima rasti ir adaptyvią pastovaus greičio palaikymo sistemą, taip pat galimybę susieti savo automobilį su išmaniuoju įrenginiu ir naudotis telefonu nė neišlipus iš transporto priemonės. Ir tai ne viskas, nes įrangos sąrašo ilgis priklauso nuo kiekvieno gamintojo, kuris stengiasi parodyti, kad elektromobiliai – ateities transportas.

Draugiškas aplinkai

Ir nors tyrimai rodo, kad renkantis elektromobilius tvarumas ir draugiškumas aplinkai – vienas paskutinių pirkėjų prioritetų sąraše, jokia paslaptis, kad ilgainiui šis veiksnys bus pažymimas prie svarbiausių. Pirmiausia dėl to, kad vis daugiau pasaulio miestų jungiasi prie žaliosios bangos ir apriboja galimybes automobiliams su vidaus degimo varikliais įvažiuoti į senamiesčius, gyvenamąsias ar poilsio zonas, kur norima mažinti aplinkos taršą.

Nulinės emisijos elektromobiliai atleidžiami nuo taršos ar įvažiavimo į saugomas zonas mokesčių, o jiems įsigyti dauguma pasaulio šalių taiko subsidijas ar teikia paramą, mat daugybė valstybių siekia, kad kuo daugiau jų transporto parko sudarytų netaršios transporto priemonės. Pavyzdžiui, Lietuvoje naujam elektromobiliui įsigyti fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama 4 tūkst. eurų siekianti parama.