Pasivažinėjimas senamiestyje senu dyzeliniu universalu gali labai brangiai kainuoti

Laikai, kai su bet kokiu automobiliu, turinčiu veikiantį variklį ir keturis prisuktus ratus, būdavo galima važiuoti, kur tik akys veda, pamažu baigiasi. Europos didmiesčiams griežtai kontroliuojant vietinę taršą, populiarios tampa mažos CO₂ emisijos zonos, į kurias be papildomų mokesčių arba baudų įleidžiami tik ekologiški keturračiai. Užtvarai kol kas dar nestatomi, tačiau pasivažinėjimas senamiestyje senu dyzeliniu universalu gali labai brangiai atsieiti.

Įvažiavai senu dyzeliu – mokėk

Apie tai jau įspėja ir tarp vairuotojų itin populiari „Google Maps“ programėlė. Saugant miestų centrus, į mažos CO₂ emisijos zoną įvažiuojantiems taršių automobilių vairuotojams gali būti taikomi papildomi mokesčiai ir netgi skiriamos baudos.

Problema, su kuria vis dažniau susiduria ne tik turistai, bet ir vietiniai vairuotojai, – ne visuomet aiškiai pažymėtos tokių žaliųjų erdvių ribos. Būtent tuomet gelbėja navigacijos programėlės pranešimai: kol kas jie veikia Amsterdame, Barselonoje, Berlyne, Londone ir Paryžiuje.

Vairuotojui tai itin patogu naudojantis su „Android Auto“ arba „Apple CarPlay“ programomis suderinamais įrenginiais. Tokia funkcija siūloma, pavyzdžiui, visuose naujuose „Peugeot“ modeliuose, o įkraunamuosiuose hibriduose ir elektromobiliuose tai – standartinės komplektacijos įranga. „Google Maps“ programos vaizdas ir pranešimai tuomet pateikiami pagrindiniame automobilio multimedijos ekrane, todėl vairuotojui nereikia nuleisti akių nuo kelio.

Gauti šią informaciją – itin naudinga, nes, įvažiavus į vieną iš žaliųjų Londono zonų taršos normų neatitinkančiu automobiliu, tektų mokėti 12,5 svaro (14,6 euro) mokestį. Paryžiuje tokiose erdvėse būtinas ant priekinio stiklo klijuojamas transporto priemonės emisijos lipdukas. Jo neturintiems lengvųjų automobilių vairuotojams skiriama 68, o sunkvežimių – 135 eurų bauda.

Veja automobilius iš senamiesčių

Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius, žinomas keliautojas Vitoldas Milius pastebi, kad dabar Vokietijoje ant visų CO₂ emisijos normas atitinkančių naujų automobilių priekinių stiklų klijuojami tai žymintys žali lipdukai. Labiau aplinką teršiančioms transporto priemonėms jie – kitokios spalvos, tačiau tokių gatvėse V. Miliui regėti neteko.

„Nauju automobiliu tu vis tiek įvažiuosi visur, kur reikia. Aišku, klausimas, kaip tai pavyktų su kokia seniena. Tai turbūt aktualiau ne keliaujant, o kasdien naudojantis automobiliu viename ar kitame mieste. Tuomet tikrai galima susidurti su eismo ribojimais ir, jei tai trukdo, – tenka rinktis ekologiškesnę transporto priemonę“, – kalba pašnekovas.

  1. Milius pripažįsta, kad miestuose iš tiesų yra problemiškų vietų, kuriose dėl reljefo ir užstatymo tarša sunkiau išsisklaido. Dažniausiai tai siauros senamiesčių gatvės, todėl pastarosiose vis daugiau Europos didmiesčių riboja taršaus transporto, o atskirais atvejais – ir visų automobilių, turinčių vidaus degimo variklius, eismą.

Anot žurnalisto, šiais laikais vairuotojus apskritai stengiamasi atgrasyti nuo važiavimo į miesto centrą. Didinamos rinkliavos už stovėjimą, siaurinamos gatvės ir įvedami papildomi mokesčiai galiausiai priverčia rimtai pagalvoti, ar verta traukti į miestą automobiliu.

„Visi tie ribojimai – neišvengiami. Kiek teko dalyvauti konferencijose, kuriose aptariamos ekologijos temos, skirtingų didžiųjų Europos miestų savivaldybių vadovai, pristatydami savo programas, kalba maždaug tą patį. Dauguma jų numato naujus draudimus ir apribojimus. Skirtumai tik tokie, kad vieni labiau taikomi sunkiajam, o kiti – ir asmeniniam transportui“, – komentuoja specialistas.

Apvažiuoti nebūtina

Pagal „Google Maps“ žemėlapių informaciją vairuotojai dabar gali koreguoti pradinį maršrutą arba pasirinkti alternatyvų susisiekimo būdą, pavyzdžiui, viešąjį transportą. Tuo pat metu daugumoje miestų papildomų mokesčių ir eismo apribojimų galima išvengti vairuojant elektros pavarą turintį modelį.

Vilniaus centre jau prieš kurį laiką įvestas judėjimas kilpomis, tačiau savivaldybės atstovai neslepia, kad ateityje ribojimai tik griežtės. Apie ketinimus apmokestinti įvažiavimą į senamiestį jau prabilo ir Kauno savivaldybė.

Dažniausiai kalbama apie ekologiškas zonas, į kurias bus galima įvažiuoti tik su netaršiais automobiliais. Kol kas tai tik planai, tačiau jie turėtų būti įgyvendinti per artimiausius dvejus metus.

Vairuotojams, kurių vis dar netenkina elektromobilių nuvažiuojamas atstumas, kol kas patraukliausia alternatyva – įkraunamieji hibridai. Tarkime, „Peugeot 3008 Hybrid4“ turi keturių varančiųjų ratų sistemą ir elektros režimu gali įveikti beveik 60 km atstumą. To visiškai užtenka tam, kad, planuojant pažintinį maršrutą, būtų galima užsukti į bet kurio Europos didmiesčio senamiestį.

Kelionių planavimą palengvina ir „Peugeot“ įkraunamuosiuose hibriduose diegiama „eSave“ funkcija, leidžianti rezervuoti aukštos įtampos baterijoje sukauptą energiją ir vėliau panaudoti ją įveikiant mažos emisijos zoną.

Svarbu ir tai, kad įkraunamųjų hibridų pasiūla pastaraisiais metais gerokai išaugo. Pavyzdžiui, minėtas kompaktinis SUV „Peugeot 3008 Hybrid“ gali atlikti visas šeimos automobilio funkcijas, o kitoje gamos spektro pusėje – tokie aštrias emocijas suteikiantys modeliai kaip 360 AG galios hibridinę jėgainę turinti sportiškiausia 508 sedano ar universalo versija „Peugeot Sport Engineered“.

Didžiausias „Toyota“ hibridinis visureigis „Highlander“ atvyko į Lietuvą

 

Didžiausias „Toyota“ hibridinis visureigis „Highlander“ pasiekė prekybos salonus ir jį jau galima išbandyti. Su išskirtine hibridine AWD-i transmisija komplektuojamas „Highlander“ užpildo įspūdingą „Toyota“ hibridinių visureigių gamą, kurioje jau yra RAV4, C-HR ir netrukus pasirodysiantis „Yaris Cross“.

 

Naujasis „Toyota“ modelis turi 7 sėdimas vietas, ilgiausią segmente krovinių skyrių, keturių varančių ratų pavarą, gali tempti 2 tonų svorio priekabą. Naujausia „Toyota“ hibridinė pavara atitinka visus šiuolaikinio žmogaus, ieškančio erdvaus hibridinio SUV, poreikius.

 

Efektyvus keturiais ratais varomas hibridas

 

„Toyota“ skaičiuoja daugiau nei 20 metų patirties kuriant hibridines jėgaines – per tiek laiko įgautos žinios leidžia kurti galingiausius ir efektyviausius SUV. „Highlander“ įsikraunanti hibridinė sistema užtikrina galimybę vien elektra įsibėgėti iki 125 km/val. ir didelę dalį visos kelionės važiuoti neišmetant nei gramo teršalų.

 

Hibridiniame „Highlander“ montuojamas 2,5 l darbinio tūrio „Hybrid Dynamic Force“ benzininis variklis ir du elektros varikliai, o bendra sistemos galia siekia 248 AG. Toks derinys leidžia 100 km atstumą nuvažiuoti su 6,6 l degalų sąnaudomis, į aplinką išmetant tik 149 g/km CO2 – tai geriausias ne iš tinklo įkraunamo hibridinio automobilio galios ir anglies dvideginio santykis segmente.

 

Automobilis sukurtas ant naujosios TNGA-K platformos, kuri užtikrina septynviečio „Highlander“ erdvumą bei universalumą. Stumdoma antroji sėdynių eilė užtikrina paprastą patekimą į trečiąją sėdynių eilę, kurioje gali komfortiškai keliauti ir du suaugę žmonės.

 

Nulenkus trečiąją ir antrąją sėdynių eiles, bagažinės erdvė gali būti išplečiama iki įspūdingų 1909 l.

 

Be kitų funkcijų, galingas ir erdvus SUV gali tempti iki 2 tonų sveriančią priekabą.

 

Saugumas standartinėje įrangoje

 

Saugumas yra vienas pagrindinių „Toyota“ prioritetų, tad daugybė „Toyota Safety Sense“ aktyvių saugumo sistemų yra montuojamos jau standartinėje „Highlander“ įrangoje ir padeda vairuotojui įvairiose eismo situacijose.

 

Naujausia „Toyota Safety Sense“ apima susidūrimo išvengimo su aktyvia vairavimo pagalba (angl. „Pre-Collision Accident Prevention“ (PCS)) sistemą su pėsčiųjų aptikimu dieną ir naktį bei dviratininkų aptikimu dieną. Taip pat rinkinyje yra adaptyvi pastovaus greičio palaikymo sistema (angl. „Adaptive Cruise Control“ (ACC)) su kelio ženklų atpažinimo (angl. „Road Sign Assist“ (RSA)) funkcija bei važiavimo juostoje pagalba (angl. „Lane Tracing Assist“ (LTA)) ir perspėjimo apie išvažiavimą iš eismo juostos (angl. „Lane Departure Alert“ (LDA)) sistema. Be to, rinkinyje yra ir automatinė tolimųjų šviesų sistema (angl. „Automatic High Beam“ (AHB)).

 

Hibridinio septynviečio visus varančiuosius ratus turinčio „Highlander“ SUV kaina Lietuvoje prasideda nuo 44 900 eurų.

Ar verta persėsti į hibridinį automobilį?

Per pirmojo karantino piką pavasarį – kovo-balandžio mėnesiais gatvėse buvo žymiai mažiau praeivių ir transporto. Pravėrę langą galėjome džiaugtis tyla ir švaresniu oru. Šiuo metu miestų gatvėse vėl garsiai riaumoja automobiliai ir girdimas triukšmas skatina susimąstyti: ar įmanoma patogiai keliauti kur kas tylesnėmis ir aplinkai draugiškesnėmis transporto priemonėmis?

Pasirodo, ant dviračio sėsti nebūtina. Alternatyva įprastiems yra hibridiniai automobiliai, kurie dirba tyliai, yra itin ekonomiški, o norintiems juos įsigyti netgi taikoma valstybės parama. 

Hibridas – ne naujiena ir lietuviams 

Manantiems, kad hibridiniai automobiliai yra tik pastarųjų metų naujovė – reiktų pasidomėti istorija. Pasirodo, tokios transporto priemonės pradėtos kurti dar XIX a. pabaigoje. Jos itin išpopuliarėjo prieš kelis dešimtmečius, kuomet vienas populiariausių Japonijos automobilių gamintojų – „Toyota“ – sukūrė pirmąjį pasaulyje masinės gamybos, kiekvienam prieinamą hibridinį modelį „Toyota Prius“. Šiuo metu jis yra tapęs hibridinio automobilio sinonimu.

Tokie automobiliai ne naujiena ir lietuviams. Remiantis „Regitros“ duomenimis, registruotų hibridinių lengvųjų automobilių Lietuvoje jau yra 28 tūkst. Ir šis skaičius sparčiai didėja – per du metus jis išaugo beveik dvigubai: nuo 13 tūkst. 2019 m. sausio 1 d. iki 28 251 šių metų sausio 1 d.

Hibrido ypatybė – 2 varikliai

Didžiausia intriga – hibridiniuose modeliuose nepriekaištingai veikia nebe vienas, kaip įprasta, o du – benzininis ir elektrinis varikliai. Tai leidžia itin efektyviai išnaudoti tiek elektros, tiek vidaus degimo variklio generuojamą energiją.

Nedidelius atstumus mieste su hibridiniu automobiliu galima keliauti išvis be degalų – veikiant tik elektros varikliui. Jis ypač pasitarnauja ten, kur benzininio variklio sąnaudos įprastai būna labai didelės: judant atbuline eiga, pajudant iš vietos, parkuojantis ir pan. Važiuojant ilgesnius atstumus, automatiškai įsijungia įprastas benzininis variklis.

Važiuoja pigiau, teršia mažiau

Hibridiniai automobiliai patrauklūs ir dėl ekonomiškumo – tikrai neplonina juos vairuojančiųjų piniginės. Pavyzdžiui, naujajam „Toyota Yaris Hybrid“ 100 km tereikia vos nuo 3,8–4,0 l degalų.

Neįkraunamiems hibridinių automobilių vairuotojams išvis nereikia rūpintis elektros energijos papildymu: priešingai nei elektromobiliams, „Toyota“ hibridiniams modeliams įkrovimas nereikalingas.

Žinoma, aukumuliatoriaus gyvybę palaikyti būtina, – tačiau jis kraunasi pats, naudodamas perteklinę kinetinę energiją ir keliaujant, kaip įprasta, tereikia prisipildyti degalų baką įprastoje degalinėje.

Jokių taršos mokesčių ir piniginės lengvatos 

Hibridiniai automobiliai taupyti padeda ne tik degalų sąskaita – šiais metais liepą įvestas taršos mokestis netuštins tokius automobilius vairuojančiųjų kišenės.

Mokestis taikomas tik transporto priemonėms, kurių išskiriamas CO2 kiekis viršija 130 g/km, – o tai gali būti ir naujutėlaitis tik benzinu varomas automobilis. Štai nauji hibridiniai – taršos ribos neperžengia.

Be to, įsigyjant hibridinį automobilį, galima pasinaudoti valstybės parama. Nuo 2019 m. pab. Aplinkos ministerija gali skirti iki 1 000 Eur kompensaciją, jei savo senąjį automobilį atiduodate utilizavimui ir perkate hibridinį, – nesvarbu naują, ar naudotą.

Su taršiu automobiliu į miestą nebeįvažiuosite?

Pasidomėti hibridais ypač verta, jei keliaujate savo transportu ar gyvenate svetur, lankote užsienyje esančius giminaičius. Europoje hibridinių automobilių pranašumai prieš, pavyzdžiui, benzininius, yra itin aktualūs. Jau kurį laiką didžiuosiuose Švedijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Vokietijos ir kitų šalių miestuose galioja Mažos taršos zonos. Tai reiškia, kad į miestą ar į tam tikras jo teritorijas su benzininiu, ar kitokiu taršiu transportu įvažiuoti draudžiama.

Mažos taršos politika seka ir Lietuva – šiais metais patvirtintame Alternatyvių degalų įstatyme numatoma tokias zonas įrengti ir Lietuvos teritorijose. Štai dar vienas atsakymas, kodėl, ruošiantis ateičiai, verta persėsti už hibridinio automobilio vairo.

5 klausimai dažniausiai užduodami hibridinių automobilių savininkams 

Ar hibridinis automobilis gali išsikrauti kelionės metu? 

Kadangi yra varomas dviejų skirtingų variklių – benzininio ir elektros, tokių nemalonių staigmenų nebus, mat hibridinis akumuliatorius įkraunamas savaime panaudojant automobilio kinetinę energiją. Pavyzdžiui, stabdymo metu Elektros stotyse tokio automobilio krauti nereikia, tik, kaip ir įprastai, pripildyti degalų baką bet kurioje degalinėje.

Ar mokėsiu vairuoti hibridą? 

Žinoma, jei turite vairuotojo pažymėjimą. Hibridinių automobilių valdymas niekuo nesiskiria nuo įprastų, turinčių automatinę pavarų dėžę. „Toyotos“ hibridiniuose modeliuose iš elektros į benziną persijungiama automatiškai. Pats automobilis parenka ekonomiškiausią, labiausiai energiją ir degalus taupantį važiavimo režimą – rankiniu būdu nieko perjungti kelionės metu ar prieš ją nereikia. Viskas ką jums teks padaryti – užvesti variklį ir mėgautis įprastu vairavimu.

Ar hibridiniai automobiliai yra ilgaamžiai?

„Toyota“ savo hibridinius automobilius gamina ir tobulina jau daugiau nei 20 metų – tokios transporto priemonės yra itin patikimos ir tarnauja ne vieną dešimtmetį. Šis japonų gamintojas patikimumą liudija suteikdamas garantiją – „Toyota“ hibridiniams automobiliams taikoma 5 metų arba 150 000 km garantija, o jų hibridiniams akumuliatoriams – 10 metų garantija.

Ar pasibaigus degalams, galiu važiuoti vien tik elektros energija?

Pajudėti iš vietos ar įvažiuoti į stovėjimo vietą galima naudojant vien tik elektros energiją, tačiau degalų automobilyje būtinai turi būti. Gamintojas nerekomenduoja pasibaigus degalams naudoti vien tik elektros energiją, taip galima iš esmės pažeisti automobilio veikimo sistemą.

Ar hibridinis automobilis geriau nei benzininis?

Esminiai hibrido pranašumai – ilgaamžiškumas, ekonomiškumas, ekologija ir kaina. Skaičiuojama, kad hibridinis automobilis sunaudoja net 30 proc. mažiau degalų, o jo eksploatavimas ir išlaikymas vidutiniškai kainuoja 30 proc. mažiau. Dėl hibridinės sistemos ypatybių, rekomenduojamas tolygesnis stabdymas ar pajudėjimas iš vietos – taip natūraliai lėčiau dėvisi ir ilgiau tarnauja stabdžių diskai ir padangos.

Tiek naujų, tiek naudotų hibridinių automobilių kaina rinkoje yra panaši kaip ir benzininių, tačiau hibridas – tai ne tik automobilis, bet ir investicija į ateitį. Atsižvelgiant į taršos ribojimo politiką, su hibridiniu nuvažiuosite ten, kur taršūs benzininiai ilgainiui gali būti nebeįleidžiami.

„Ford“ modelių revoliucija: įelektrinta   

elektrinis ford

Kompanija „Ford Motor“, Amsterdame surengusi bendrovės naujovėms pristatyti skirtą renginį „Ford Go Further“, vienoje iš specialių jo dalių „Go Electric“ atskleidė savo artimiausios ateities viziją Europos rinkai. Visi nauji koncerno modeliai turės bent kibirkštėlę elektros – nuo „Mild Hybrid“ iki grynų elektromobilių. Įelektrinimo principas galioja ir lengviesiems, ir komerciniams „Ford“ automobiliams.

„Ford“ taip pat siekia, kad visi nauji modeliai su kombinuotomis jėgainėmis ar elektromobiliai išlaikytų smagaus vairavimo testą – „fun to drive“. Ši charakteristika yra tapusi neatskiriama „Ford“ automobilių esybės dalimi. Tai nebus lengva užduotis – hibridinės jėgainės reiškia papildomą svorį ir kai kuriuos konstrukcinius ypatumus.

„Ford Hybrid“ šeimos automobiliai atitiks laikmetį ir bus patrauklesni didesniam skaičiui šiuolaikinių vartotojų. Bet kuris naujas modelis, nuo „Fiesta“ iki „Transit“, turės elektrifikuotą versiją. Šie automobiliai bus pažangesni technologiškai, be to, atsiras daugiau galimybių automobilius sujungti į bendrą tinklą.  Ir tai tik pradžia – „Ford“ planuoja gaminti išmanius automobilius išmaniam pasauliui“, – sakė „Ford of Europe“ prezidentas Stuartas Rowley.

Savo pasiryžimą elektrifikuoti esamų ir naujų modelių gamą „Ford“ paviešino anksčiau šiais metais. „Go Electric“ renginyje publika kai kuriuos sprendimus jau galėjo apžiūrėti ar pačiupinėti.

Vienas svarbiausių europietiškos „Ford“ linijos modelių – miesto visureigis „Kuga“ – bus pateikiamas ir su vadinamąja „švelnaus hibrido“ „Mild Hybrid“, ir su įkraunamo hibrido „Plug-In Hybrid“ jėgaine. Pastaroji leis miesto visureigiui vien elektros variklio pagalba nuvažiuoti iki 50 kilometrų. Panaši „plug-in“ jėgainė bus montuojama ir aštuonvietyje mikroautobuse „Ford Tourneo Custom“ bei visiškai naujame aukštesnės vidutinės klasės miesto visureigyje „Ford Explorer“.

Tuo tarpu populiarieji „Fiesta“ ir „Focus“ bus praturtinti modifikacijomis su modernia „mild hybrid“ jėgaine, kuri padės sumažinti anglies dvideginio emisiją ir taupyti degalus. Pastarąją sudaro nedidelės galios elektros variklis ir nedidelės talpos akumuliatorius, kaupiantis kinetinę stabdymo energiją. Elektros galia tokio tipo jėgainėse naudojama lėtam važiavimui spūstyse ir kaip pagalbinis galios šaltinis pagreitėjant.

Atliepdamas į griežtėjančią miestų transporto reguliavimo politiką, „Ford“ 2021 metais ketina rinkai pateikti visiškai elektrinį komercinį „Ford Transit“.

„Nėra visiems tinkamo sprendimo, jei kalbame apie automobilių elektrifikavimą. Yra daugybė niuansų, kuriuos stengiamės įvertinti siūlydami bent kelių skirtingų elektrifikavimo lygių jėgaines esamiems ir ateities modeliams. Tai kompromisinis sprendimas, leisiantis sklandžiau ir paprasčiau įsilieti į naujas automobilių pasaulio patirtis“, – pažymėjo „Ford of Europe“ inžinerijos direktorius Joergas Beyeris.

Koncernas „Ford“ taip pat išsamiai tiria naujus elektrifikavimo sprendimus testuodamas unikalų „Ford Transit Smart Energy Concept“. Važiuoklėje sumontuotas akumuliatorių paketas, kuriam įkrauti pakanka 4 valandų, 10-ies vietų minibusui leidžia nuvažiuoti 150 kilometrų.

Šiuo metu „Ford“ modelių gamoje yra keturi modeliai su hibridinėmis jėgainėmis: „Mondeo“, „Tourneo Custom“, „Transit“ ir „Transit Custom“. Hibridinis „Mondeo“ siūlomas universalo ir sedano kebulu. Lietuvoje dauguma modelių su hibridinėmis jėgainėmis pasirodys 2020 m.

„Ford“ taip pat yra tarptautinio IONITY konsorciumo narys. IONITY iki 2020 metų Europoje ketina įrengti 400 įkrovimo stočių.