Kaip išvengti susidūrimų su laukiniais žvėrimis: kada jie aktyviausi?

Vairuotojams vėlyvas ruduo – itin pavojingas. Ilgėjantis tamsus paros metas ypač reikalauja atidumo, papildomu iššūkiu tampa ir aktyviai migruojantys laukiniai žvėrys. Poravimosi laikotarpiu jie mažiau reaguoja į automobilius ir iššokę į kelią neretai pakliūva tiesiai po ratais. Tačiau automobiliai pastaraisiais dešimtmečiais tobulėja itin sparčiai ir kai kurios į juos montuojamos sistemos įspėja vairuotojus apie galimus eismo įvykius ar net leidžia jų išvengti.

Svarbiausia – matomumas

Klaipėdos valstybinės kolegijos transporto inžinerijos kurso dėstytojas Saulius Tamokaitis priminė, kad susidūrimai su stambiaisiais kanopiniais žvėrimis: elniais ar briedžiais, taip pat ir šernais gali lemti itin skaudžias pasekmes.

Pedagogas rekomendavo vairuojant praplėsti regėjimo lauką, nors pripažino, kad tai padaryti  nelengva. Anot jo, žmogaus fiziologija lemia tai, kad stovint vietoje regėjimo laukas apima 120 laipsnių diapazoną, tačiau judant ir greitėjant jis susiaurėja.

„Mažesnis greitis padeda, bet vis tiek reikėtų nukreipti žvilgsnį ir į kelkraščius. Jei pamatėte laukinius gyvūnus, prireikus sustokite. Stebėkite, ką jie veikia, tačiau nenaudokite garsinio signalo, taip juos tik išgąsdinsite ir nežinia, kur jie pasileis bėgti“, – patarė pašnekovas.

Kone pagrindinis vairuotojo ir keleivių saugumo garantas tamsiu paros metu yra geras matomumas. Neatsitiktinai tokių paklausių vadinamųjų „Full LED“ žibintų (tolimųjų ir artimųjų LED šviesų) efektyvumas gerokai lenkia šio dešimtmečio pradžioje buvusius populiarius „Xenon“ žibintus.

Rūko žibintai taip pat yra būtinas atributas vėlyvą rudenį. Ne į visus šiuolaikinius automobilius jie montuojami atskirai, pavyzdžiui, naujausiuose „Peugeot“ modeliuose yra specialus „Foggy mode“ režimas. Įjungus galinius rūko žibintus, artimųjų šviesų intensyvumas koreguojamas ir vairuotojas pro priekinį stiklą mato vaizdą, tarsi būtų įjungti priekiniai rūko žibintai. Tokia funkcija naudinga ne tik dėl aiškesnio vaizdo, bet ir patogumo, juk vairuotojui reikia spausti vienu mygtuku mažiau.

Dažnai pasitaiko, anot S. Tamokaičio, jog arti kelio auga krūmai ar medžiai, per kuriuos gyvūnų nesimato. Pastebėti juos tampa dar sudėtingiau ir dėl maskuojančio kailio. Dėstytojo manymu, naudingiausios tokiais atvejais – naktinio matymo infraraudonųjų spindulių sistemos.

„Jos fiksuoja šilumos šaltinius, todėl dėl tokios šalikelėje esančius žvėris pastebinčios įrangos tikrai būsite saugesni. Ekrane matysite įspėjantį vaizdą, kad štai toje vietoje yra gyvūnas“, – komentavo jis.

Tokia įranga montuojama į nedaug automobilių – ja aprūpinti kai kurie BMW ir „Peugeot“ krosoveriai bei sedanai, „Volkswagen“ modeliai. Veikimo principas yra panašus – užfiksavusi šilumos šaltinį priekyje, sistema vairuotoją įspėja vaizdiniu signalu, todėl yra daugiau laiko tinkamam sprendimui priimti.

Ruduo – pavojingiausias

Vilniaus universiteto docentas Egidijus Bukelskis patvirtino, kad rudens migracijos ir žvėrių aktyvumo metas – pats pavojingiausias laikotarpis, tada jie tampa visiškai neatsargūs.

„Siaučiant hormonų audroms jie privalo susirasti veisimosi vietas ir susirinkti patelių būrius. Į automobilių šviesas ar skleidžiamus garsus tuo metu nereaguojantys patinai dažnai kerta kelius ir, jei vairuotojai nespėja sustabdyti, įvyksta nelaimė“, – kalbėjo jis.

Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad itin pavojingas yra ir vėlyvas pavasaris, t. y. laikotarpis nuo balandžio vidurio iki birželio pradžios. Tai – periodas, kai išsiskyrus žiemą susiformavusioms bandoms žvėrys pradeda migruoti į savo vasaros ganyklas.

  1. Bukelskis pridūrė, kad keliuose itin daug partrenkiama smulkesnių žvėrelių. Anot mokslininko, paaugę lapiukai, usūrinių šunų jaunikliai visiškai neatsargūs ir nežino, kas yra automobiliai, todėl ypač dažnai pakliūva po ratais. Jie aktyviausi vasarą, nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio vidurio.

Pašnekovas taip pat nelinksmai konstatavo, kad vienas žvėris yra itin pažeidžiamas ištisus metus. Tai – pilkasis kiškis.

„Pamatę automobilių šviesas šie gyvūnai sutrinka. Man pačiam yra tekę išjungti šviesas, įjungti tolimąsias, keisti tolimąsias ir artimąsias, iš viso užgesinti variklį. Tik pradedi važiuoti, jie vėl bėga priešais automobilį“, – prisiminė E. Bukelskis.

Kai vairuotojas nespėja pamatyti laukinio žvėries šiam kertant kelią, jį išgelbėti gali tik paties automobilio „akys“ – autonominio stabdymo sistema. Daugelis pažangių automobilių atpažįsta ne tik kitas transporto priemones, bet ir dviratininkus, pėsčiuosius bei laukinius žvėris.

Taip pat skiriasi šių sistemų veikimo principas – į vienus automobilius montuojama tik kamera, antrus – tik radaras, o trečiuose kartu veikia abu jutikliai. Tokie automobiliai kaip „Audi Q5“, „Peugeot 5008“ ar „Volkswagen Touareg“ turi geresnes autonominio stabdymo sistemas ir yra saugesni.

Daug modelių turi naujos kartos ABS įrangą su elektronikos valdomu stabdymo jėgos paskirstymu. Supanikavus ir minant stabdžių pedalą „kiaurai grindis“ ši įranga užtikrins, kad ratai nebus užblokuoti, o maksimali stabdymo jėga teks tam ratui, kuris tuo momentu turės geriausią sukibimą.

Aktyviausi saulei tekant ir leidžiantis

  1. Bukelskis pabrėžė, kad vairuotojai itin dėmesingi turi būti pirmąją valandą po saulės nusileidimo, taip pat vieną valandą prieš jai patekant ir bent pusvalandį jau patekėjus. Tuo metu žvėrys migruoja ir būna labai neatsargūs.

„Prieblandoje jie susilieja su aplinka, o vairuotojai neįpratę žiūrėti ne tik į kelią, bet ir stebėti, kas vyksta už kelkraščių. Ten galima pamatyti žvėris, kurie tik laukia įšokti į kelią“, – pridūrė pašnekovas.

Jis patarė praleidus vieną žvėrį neskubėti spausti akceleratoriaus, nes paskui jį gali sekti kiti. Anot mokslininko, dažniausiai taip nutinka su stirnomis, kai paskui suaugusį žvėrį seka du jaunikliai, kurie ir pakliūva po ratais. Paskui šerno patelę bėgantys mažyliai gali būti atsilikę ir 10–15 metrų.

Anot mokslininko, arti šalikelės besibūriuojančius laukinius žvėris pamačiusiems vairuotojams lieka tik viena išeitis pavojui išvengti – visiškai sustoti. Ultragarsiniai švilpukai mūsų sąlygomis nebuvo patikrinti, todėl jų efektyvumas – abejotinas.

„Pats buvau užsidėjęs tokį švilpuką ant savo automobilio, per vieną mėnesį vis tiek numušiau du žvėrelius. Susidarė įspūdis, kad užuot išgelbėjęs jis sukėlė žvėrims papildomo streso. Nesu tokių prietaisų šalininkas, nes mes tiksliai nežinome gyvūnų reakcijos“, – sakė E. Bukelskis.

„Peugeot“ pristato elektrinį 330 km viena įkrova galintį nuvažiuoti „e-Expert“

peugeot

„Peugeot“ plečia sėkmingo komercinio mikroautobuso „Expert“ gamą ir pristato elektrinę jo versiją „e-Expert“. Elektrinio mikroautobuso krovinių skyriaus talpa yra identiška kaip modelio su vidaus degimo varikliu, jis taip pat gali tempti iki 1 000 kg priekabą bei būti pakrautas 1 275 kg. Didžiausias „e-Expert“ nuvažiuojamas atstumas viena įkrova (pagal WLTP) – 330 km.

 

„Peugeot“ gamina „Expert“ mikroautobusą nuo 2016 m. ir per šį laiką daugiau nei 195 tūkst. modelių pateko į klientų – įvairių įmonių – rankas. „Peugeot“ nuolat didina savo rinkos dalį Europos kompaktinių mikroautobusų segmente, kuriame kasmet nuperkama daugiau nei 750 tūkst. transporto priemonių.

 

Praktiškumas – kaip kitų „Expert“

 

„e-Expert“ užsakomas trijų kėbulo ilgių ir dviejų tipų baterijų – 50 bei 75 kWh. Nuvažiuojamas atstumas viena įkrova – atitinkamai 230 ir 330 km (pagal WLTP ciklą) – yra didesnis nei 80 proc. vairuotojų poreikis. Skaičiuojama, jog keturiems iš penkių komercinio transporto vairuotojų per dieną vidutiniškai reikia įveikti iki 200 km. Be to, elektriniu mikroautobusu lengviau patekti į centrines miestų dalis – ribotų emisijų zonos yra nuolat plečiamos ir ilgainiui turėtų atsirasti Lietuvoje. Be to, elektra varomomis transporto priemonėmis galima važiuoti kai kuriomis viešajam transportui skirtomis eismo juostomis, naudotis praktiškai nemokamu stovėjimu mokamose zonose.

 

Elektrinį mikroautobusą savo poreikiams pritaikyti gali daugybės profesijų atstovai, o išskirtiniams verslams siūloma „e-Expert“ platforma su keleivių kabina, bet be krovinių skyriaus, vietoj kurio galima sumontuoti, pavyzdžiui, šaldytuvą.

 

„e-Expert“ vairuotojai gali pasirinkti tris važiavimo režimus – nuvažiuojamą atstumą maksimaliai padidinantį „Eco“ (variklis apribojamas iki 60 kW ir 190 Nm), kasdieniam naudojimui optimalų „Normal“ (80 kW, 210 Nm) bei sunkiems kroviniams vežti tinkamiausią „Power“ (100 kW, 260 Nm).

 

Taip pat galimi du baterijos įkrovimo lėtėjant režimai – nuolankus „Moderate“, primenantis lėtėjimą vidaus degimo variklį turinčiu automobiliu, ir didesnis „Augmented“. Jis aktyvuojamas paspaudus „B“ mygtuką, esantį šalia „D“, „R“ ir kitų pavarų dėžės valdymo jungiklių, bei greitina lėtėjimą atleidus akceleratorių, taip baterija įkraunama papildomai.

 

Pažangios baterijos su termoreguliacija

 

„Peugeot e-Expert“ suprojektuotas ant naujosios įvairių tipų varikliams pritaikytos modulinės EMP2 platformos. Elektrinis variklis, pasiekiantis 100 kW (136 AG) pajėgumą bei 260 Nm sukimo momentą, yra toks pat, kaip jau anksčiau pristatytų e-208 bei e-2008 modelių. Į komercinį modelį sumontuota kita pavarų dėžė, labiau pritaikyta nuolatinėms didelės apkrovos sąlygoms.

 

Didžiausias elektrinio komercinio modelio greitis yra 130 km/val., iki 100 km/val. jis įsibėgėja per 13,1 sek.

 

Abi į „e-Expert“ montuojamos baterijos, 50 bei 75 kWh talpos, yra šildomos bei vėsinamos – tai leidžia itin greitai įkrauti, optimizuoja nuvažiuojamą atstumą bei didina jos naudojimo laiką.

 

Standartiškai su komerciniu mikroautobusu tiekiamas 11 kW trifazis įkrovimo laidas. Naudojant 11 kW galios „Wall Box“ įkrovimo stotelę, 50 kWh baterijos įkrovimas truks 5 val., o 75 kWh – 7 val. 30 min. Viešose įkrovimo stotelėse „e-Expert“ baterijos termoreguliacija užtikrina itin greitą įkrovimą – ją galima įkrauti iki 100 kW galia, tad iki 80 proc. trunka 30 min. (50 kWh baterijos) arba 45 min. (75 kWh).

 

Baterijai taip pat suteikiama 8 metų arba 160 tūkst. km garantija. Likusią talpą galima patikrinti, o tai gerokai supaprastina automobilio pardavimą antrinėje rinkoje.

 

Universalūs dydžiai

 

„e-Expert“ saloną šildo galingas 5 kW šilumos siurblys, o kai kurių versijų keleiviai gali naudotis ir šildomomis sėdynėmis. Saloną galima pašildyti ar atvėsinti ir prieš įsėdant į mikroautobusą, nustačius lietimui jautriame ekrane (jei turimoje mikroautobuso versijoje jis yra) arba naudojant jau greitai Lietuvoje veiksiančią „MyPeugeot®“ programėlę.

 

Mikroautobusas užsakomas trijų kėbulo ilgių – kompaktiško (4,6 m), standartinio (4,95 m) arba ilgojo (5,3 m). Kompaktiškosios versijos apsisukimo skersmuo tarp bortų – 11,3 m, o visų versijų aukštis ribojamas iki 1,9 m, kad patektų į daugelį stovėjimo aikštelių.

 

„e-Expert“ taip pat montuojami modernūs komforto, vairavimo asistentai bei saugumo sistemos – beraktis užvedimas, sukibimo kontrolė „Grip Control“, automatinis avarinis stabdymas, tolimųjų ir artimųjų šviesų perjungimas, kelio ženklų atpažinimas ir t. t. Mikroautobusai taip pat suderinami su išmaniaisiais telefonais naudojant „Apple CarPlay™“ bei „Android Auto™“.

 

Naujasis „Peugeot e-Expert“ Europoje bus pristatytas antroje 2020 m. pusėje.