Specialistai įvertino komercinių automobilių pokyčius: vairuotojų žodis tapo svarbesnis

Keičiasi verslo poreikiai, keičiasi ir jam skirti automobiliai. Apie tai buvo daug diskutuojama gegužę praūžusiuose „Lietuvos metų komercinio automobilio 2022“ rinkimuose, kurių vertinimo komisija galėjo išbandyti visus neseniai rinkoje debiutavusius komercinius modelius. 11 skirtingas transporto priemones vertinusių specialistų kone vienbalsiai pripažino – gamintojai sparčiai reaguoja į rinkos pokyčius, o dėl to laimi tiek transporto parko valdytojai, tiek patys vairuotojai.

„Metų komercinio automobilio“ rinkimų ekspertai jau prieš dvejus metus atkreipė dėmesį, kad verslui skirti modeliai tampa vis panašesni į asmeninės paskirties lengvuosius automobilius. Komforto lygis vis dar šiek tiek skiriasi, tačiau, pavyzdžiui, šių metų konkurse dalyvavusiame naujajame „Iveco Daily“ furgone jau galima aptikti ir ypatingos konstrukcijos patogias sėdynes, ir pažangią pneumatinę galinės ašies pakabą – atributus, kuriems komerciniame transporte dar niekada nebuvo teikta tiek dėmesio.

Dar vienas ryškus pokytis – komercinio transporto elektrifikacija, gerokai išplėtusi iš esmės bet kurio verslo parko galimybes. To rezultatas – šių metų rinkimuose po keletą apdovanojimų pelniusi tos pačios platformos pagrindu sukurtų elektromobilių „Citroën ë-Jumpy“, „Peugeot e-Expert“ bei „Toyota Proace Electric“ trijulė.

Darbo vietos kokybė svarbi visiems

Specialistų teigimu, viena pamatinių visų pokyčių priežasčių – auganti vairuotojų paklausa ir verslininkų siekis pritraukti darbuotojų, viliojant kuo geresnėmis darbo sąlygomis. Dauguma krovininių modelių iki šiol buvo kuriami orientuojantis tik į praktinius dalykus, todėl, pasikeitus įmonių reikalavimų sąrašui, gamintojai nedelsdami reagavo į nūdienos tendencijas ir sutelkė dėmesį į komforto gerinimą.

„Darbo vietos kokybė rūpi visiems. Mums nenusispjauti, kokiame biure dirbame, kokiu kompiuteriu ar telefonu naudojamės. Lygiai taip pat yra su komerciniais automobiliais. Jeigu tai tavo darbo priemonė, tikrai svarbu, kaip ji įrengta“, – pabrėžė „Lietuvos metų komercinio automobilio 2022“ komisijos narys, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius.

Su profesionaliais vairuotojais nuolat bendraujantis specialistas išgirsta labai tikslių įvertinimų apie transporto priemonių privalumus. Dauguma jų pripažįsta, kad komerciniai automobiliai išties tampa panašesni į lengvuosius, mat juose naudojama iš esmės ta pati komforto įranga ir saugumo sistemos.

„Gyvenimas keičiasi ir vairuotojai nori vairuoti gerus, talpius, komfortiškus ir saugius automobilius. Geresnė garso aparatūra, išmaniosios šviesos, kurios labai padeda daug važinėjant tamsiuoju metu – visi šie dalykai turi savo vertę. Junglumas taip pat yra vienas svarbesnių kriterijų, nes mes dabar visą savo gyvenimą turime kokiame nors įrenginyje, tad sklandus jo prijungimas prie automobilio yra ne išsidirbinėjimas, o realus šiuolaikinis poreikis“, – akcentavo V. Milius.

Anot pašnekovo, gausi įranga gali kilstelėti automobilio įsigijimo kainą, tačiau atitinkamai jis išlaikys didesnę vertę. Antrinėje rinkoje tokį transportą taip pat bus lengviau parduoti, jis lygiai taip pat bus geidžiamas, nes jame sukurtos geresnės darbo sąlygos.

Ergonomikos veiksnys

Konkurso komisijos narys, įmonės „Baltic Logistic Solutions“ transporto vadovas Baltijos šalims Viktoras Šinkariovas atkreipė dėmesį, kad furgonuose jau montuojamos sėdynės su pneumatine pakaba. Patogumą padidina ir sėdynės, kurių pagrindo ir atlošo porolonas prisitaiko prie vairuotojo kūno ir išlaiko įgytą formą.

„Ilgą laiką didžiuosiuose furgonuose buvo naudojami pigiausi plastikai ir paprasčiausios spyruoklinės sėdynės. Dabar viskas pasikeitė – pastebimai pagerėjo kabinų apdailos medžiagų kokybė, įtaisomos papildomos dėtuvės, diegiamos naujos saugumo sistemos“, – aiškino pašnekovas.

„Metų komercinį automobilį“ taip pat rinkęs žurnalo „Keturi ratai“ bendraautoris Renaldas Gabartas pastebėjo, jog gamintojai atlieka daug nematomo darbo tobulindami komercinių modelių salonų ergonomiką. Nors, įsėdus į tokį automobilį, iš pirmo žvilgsnio jis gali pasirodyti nepatogus, gera savijauta praleidus daug laiko prie vairo signalizuoja, kad vairuotojo darbo vietoje pritaikyti pasiteisinantys sprendimai.

„Tikrieji apgalvotos kabinos ergonomikos privalumai atsiskleidžia praleidus prie vairo daugiau laiko. Visą dieną vairavęs tokį automobilį, vis tiek būni ganėtinai gyvybingas ir darbingas, o tai – tikrai puikus pasiekimas“, – kalbėjo pašnekovas.

Važiuoja geriau

Greta komforto įrangos salonuose, pastebima ir komercinių automobilių valdymo savybių pažanga. V. Šinkariovas pažymėjo, kad šį poslinkį konkurse gerai iliustravo jau minėtas „Iveco Daily“. Jo kūrėjai transporto priemonės elgesiui kelyje akivaizdžiai skyrė didžiulį dėmesį.

Pašnekovo teigimu, ankstesnės kartos modelis dėl to dar sulaukdavo priekaištų, o naujos kartos furgonas valdomas pavyzdingai. Vienas svarbiausių tai lėmusių patobulinimų – kėbulo pasvyrimą posūkiuose ribojanti naujoji galinės ašies pneumatinė pakaba.

„Furgoną teko bandyti ir autodrome ant šlapios dangos – tuomet labai pasijautė automobilio valdymo tikslumas. Netgi neprireikė apsisukti sudėtingiausiose bandymų trasos vietose, kaip tai nutiko su kai kuriais kitais konkurse dalyvaujančiais modeliais. O svarbiausia tai, kad skirtumas labiausiai juntamas ant slidžios dangos“, – atliktus patobulinimus teigiamai vertino specialistas.

R. Gabartas pažymėjo, kad ne mažiau svarbus furgonų privalumas juos besirenkančiam verslui – platus asortimentas. Siūloma skirtingo aukščio, ratų bazių ir bendrojo kėbulo ilgio modifikacijų gausa gali būti kertinis aspektas.

„Konkurse turėjome furgoną, kurio modifikacija leidžia B kategoriją turinčiam vairuotojui vežti didelių gabaritų ir sunkius krovinius. Viduje būtų įmanoma patalpinti iki 4,8 metro ilgio daiktus“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Anot V. Šinkariovo, furgono dinamika taip pat svarbi vairuotojui, kuriam nuolat zujant keliais ar miesto gatvėmis gali kilti įvairiausių situacijų, kuomet prireikia pakankamos ir sklandžiai perduodamos galios.

Pavyzdys – naujajame „Daily“ montuojami 2,3 arba 3 litrų darbinio tūrio varikliai, pasiekiantys iki 205 AG galią ir 470 Nm sukimo momentą, kuris gali būti perduodamas ratams per 8 laipsnių automatinę ZF pavarų dėžę. Kad užtikrintų tolygią variklio trauką, gamintojai jame sumontavo dvi turbinas – esant mažesniems sūkiams, veikia tik mažesnioji, o jiems spartėjant įsijungia ir didesnis turbokompresorius. Tai leidžia aprėpti plačią vartotojų poreikių kelyje amplitudę.

„Mercedes-Benz Vito“ švenčia 25-erių metų jubiliejų

Patikimas, tvirtas ir saugus – toks „Mercedes-Benz Vito“ skaičiuoja jau ketvirtį amžiaus nuo tada, kai buvo pirmą kartą pristatytas kaip erdvus ir daugelio poreikius tenkinantis mikroautobusas. Bėgant metams gerokai pasikeitė ne tik modelio išorė, bet ir vidus. Dabar jis aprūpintas įvairiomis saugumo ir vairuotojo pagalbos sistemomis, pavyzdžiui, adaptyvia greičio palaikymo ir pagalbinio stabdymo ar skaitmeniniu galinio vaizdo veidrodėliu.

Gamintojas suskaičiavo, kad nuo pirmos „Vito“ kartos pasirodymo rinkoje 1996-aisiais jau parduota 1,8 mln. šio modelio vienetų, o šiandien į šio universalaus mikroautobuso bazinę komplektaciją įeina tokios sistemos kaip įspėjimas apie transporto priemones aklojoje zonoje bei judėjimo automobilio gale fiksavimas.

Saugesnis ir dar augiau laisvės rinktis

Minėdamas „Vito“ modelio 25-metį gamintojas pasirūpino, kad jis būtų saugesnis bei suteiktų dar daugiau galimybių vairuotojams. Užtikrindamas, kad važiuojant atbuline eiga nebūtų trukdoma kitiems vairuotojams ir nekiltų pavojus, „Mercedes-Benz“ pristatė sistemą „Rear Cross Traffic Alert“, kuri įspėja apie judėjimą automobilio gale, kai važiuojama atbuline pavara.

Šis vairuotojo pagalbos asistentas apie iš šonų artėjančias transporto priemones praneša judant iki 16 km/val. greičiu. Užfiksavus galimą pavojų šoniniuose veidrodėliuose užsidega trikampiai indikatoriai, o vairuotojas įspėjamas garsiniu signalu. Tiesa, ši funkcija siūloma kartu su sistema „Blind Spot Assist“, kuri praneša apie transporto priemones aklojoje zonoje bei padeda išvengti avarinių situacijų persirikiuojant į kitą eismo juostą.

Atnaujinus „Vito“ dizainą ir technines specifikacijas modelis tapo dar patrauklesnis ir dėl naujų keturių cilindrų dyzelinių variklių, kurie užtikrina puikiai subalansuotą kainos ir kokybės santykį. Įsigyjant mikroautobusą galima rinktis net iš penkių itin efektyvių OM654 ir OM622 šeimos keturių cilindrų dyzelinių variklių, kurių galia siekia iki 174 kW (237 AG). Galingiausias „Vito 124 CDI“ variklis išvysto 174 kW (237 AG) galią ir 500 Nm sukimo momentą bei yra montuojamas tik į „Tourer“ ir „Mixto“ versijas. Skaičiuojant WLTP metodu, vidutinės šio variklio degalų sąnaudos siekia tik 6,3–6,4 l/ 100 km, o išmetamo CO2 kiekis – 166–168 g/km.

Tiesa, paskutinės kartos „Vito“ mikroautobusai taip pat aprūpinti inovatyviomis automobilio nustatymų ir multimedijos valdymo galimybėmis, 9 laipsnių automatine pavarų dėže, orine „AirMatic“ pakaba, kuri užtikrina didesnį kelionių komfrotą , bei kitomis saugumo sistemomis. Atnaujinant modelį pakeistas tiek išorės, tiek vidaus dizainas.

Pirma karta: keturių cilindrų dyzeliniai ir benzininiai varikliai

1996 m. „Mercedes-Benz“ pristatė kompaktišką 2,6–2,8 tonos sveriančių mikroautobusų klasei priklausantį „Vito“. Jis buvo naujo dizaino ir davė pradžią  naujam lengvųjų komercinių transporto priemonių amžiui. Naują erą pabrėžia ir pats pavadinimas, mat užuot naudojęs raidžių ir skaičių derinį, gamintojas jam suteikė vardą „Vito“ – tiesioginę nuorodą į jo gimtinę, tradicijomis perpintą gamyklą baskų sostinėje Viktorijoje, Ispanijoje.

1995 m. Ispanijoje ir Portugalijoje pradėjus modelio plėtrą patrauklus dizainas sujungtas su kompaktiškumu. Vidutinio dydžio mikroautobuso aukštis siekė 1,89 metro, tačiau dėl 3,6 kv. metrų kroviniams skirto ploto „Vito“ be problemų galėjo gabenti net ir didelių gabaritų krovinius. Su vienos tonos naudingąja apkrova, priekiniais ratais varomas automobilis taip pat tinkamas ir sunkiasvoriams kroviniams gabenti. Skersai sumontuotiems keturių cilindrų dyzeliniams ir benzininiams varikliams reikėjo mažiau vietos, todėl ne tik mažos šių modelių degalų sąnaudos, bet ir maloni vairavimo patirtis.

Šiuos gamintojo sprendimus įvertino ir pramonės ekspertai bei prekybos profesionalai, kurie iškart tais pačiais metais naujam modeliui suteikė „Metų komercinio automobilio 1996“ titulą. Praėjus trejiems metams, 1999 m., atnaujinto „Vito“ paklausa ir toliau išliko ganėtinai didelė. Iki 2003 metų „Mercedes-Benz“ pardavė beveik 473 tūkst. pirmos kartos „Vito“ modelių.

Antra karta: galinių ratų pavara, daugiau komforto ir įvairovės

Antra „Vito“ karta buvo pristatyta 2003 metų liepą. Tai buvo visiškai kitokie automobiliai – atnaujinto dizaino ir aprūpinti galinių ratų pavara. Negana to, pristatytos ir visų varančiųjų ratų pavarą turinčios „Vito“ versijos, kurios sudarė galimybę šiam modeliui judėti net ir sunkiai pravažiuojamais keliais. Kartu su antrąja karta pristatytas nemažas galingų variklių asortimentas, kuris tenkino įvairių pirkėjų poreikius. Galingiausias variklis 165 kW (224 AG) galią pasiekė ties 3800 sūkių per minutę, o našiausias V6 benzininis variklis 190 kW (258 AG) galią išvystė esant 5900 aps./min.

„Vito“ buvo pailgintas 58 centimetrais (iki didžiausio 5,24 m ilgio), o ratų bazė padidėjo 43 centimetrais (iki 3,43 m). Pirmą kartą „Vito“ buvo galima pasirinkti iš trijų kėbulo ilgių, dviejų aukščių ir penkių variklių. Naujasis „Vito“ buvo kaip niekad gerai pritaikytas įvairiems klientų poreikiams iš įvairių verslo sektorių. Šis didžiulis evoliucinis šuolis taip pat neliko nepastebėtas – 2005 m. „Metų komercinio automobilio“ komisija „Vito“ dar kartą įvertino kaip geriausią.

Tiesa, antros kartos mikroautobusai „Vito“ taip pat nustatė ir elektrifikacijos standartą. Dar gerokai anksčiau „Mercedes-Benz“ sustiprino alternatyvių pavarų kūrimą ir 2010-aisiais pradėjo gaminti nedidelę, 100 modelių apimančią, „Vito E-CELL“ komercinių automobilių seriją. Mikroautobusai buvo aprūpinti 70 kW (95 AG) galios elektros varikliais ir 32 kWh talpos ličio jonų baterijomis. Po bandomojo laikotarpio pirmi visiškai elektriniai furgonai iš gamyklos išriedėjo 2011 m. balandžio mėnesį.

Antros kartos „Vito“ gerokai pranoko savo pirmtaką – per sėkmingiausius metus buvo parduota 80 tūkst. vienetų. Iš viso „Mercedes-Benz“ pardavė beveik 750 tūkst. antros kartos vidutinio dydžio „Vito“ automobilių.

Trečia karta: dar universalesnė ir patrauklesnė

2014 m. gegužę pristatyta trečia „Vito“ karta, kuri dėl pakeisto dizaino siūlė dar daugiau erdvės tiek kroviniams, tiek keleiviams. Nors ratų bazė liko nepakitusi, naujieji „Vito“ modeliai dar 13 cm pailginti (iki 5,37 m). Be to, klientams suteikta didesnė pasirinkimo laisvė – galinių ir visų varančiųjų ratų pavaras papildė ir priekinių ratų pavara, komplektuojama su dyzeliniais varikliais. Su šia karta išaugo ne tik tradicinių vidutinio dydžio mikroautobusų pasirinkimo galimybės, tačiau ir turinčių elektros pavarą. Iš viso nuo 2014 m. parduota daugiau nei 600 tūkst. „Vito“ modelių, o nuo 2018 m. gamintojas siūlo ir visiškai elektrinę „eVito“ versiją.

„eVito Tourer“: netaršaus keleivinio transporto pradininkas

2018-aisiais „Mercedes-Benz“ pristatė „eVito“ versiją, kuri atvėrė kelią tvariam ir netaršiam prekių išvežiojimui miestų teritorijose. Paskutinį kartą atnaujintas 2020 m. „eVito“ įrodė, kad geriausiai atitinka elektrinio komercinio transporto reikalavimus ir gali būti naudojamas tiek kaip viešbučio autobusas, tiek erdvus taksi ar transporto dalijimosi paslaugoms.

Nors mikroautobuso elektros suvartojimas priklauso nuo jo komplektacijos, apskaičiuota, kad vidutiniškai „eVito“ reikia 26,2 kWh/100 km. Gamintojas pasirūpino, kad „eVito“ baterija nesudarytų nepatogumų tiek keleiviams, tiek vežantiems krovinius, todėl ją sumontavo po mikroautobuso grindimis. Dėl galimybės automobilį greitai įkrauti nuolatine srove „eVito Tourer“ dabar yra dar universalesnis. Pagal vairavimo stilių, eismo sąlygas, lauko temperatūrą ir naudojamas funkcijas nuvažiuojamas atstumas gali skirtis, tačiau, gamintojo skaičiavimu, optimaliomis sąlygomis „eVito“ viena įkrova gali įveikti 421 kilometrą.

Lietuvoje pristatytas naujasis verslo pagalbininkas „Toyota Proace City Van“

toyota

 

Vos prieš mėnesį šalyje pristatytas naujas keleivinis „Toyota Proace City Verso“, o kovo pabaigoje į „Toyota“ salonus atvyko ir krovininė šio modelio versija „Proace City Van“. Su šiuo automobiliu „Toyota“ komercinio transporto pasiūla dar padidėjo: joje, be miesto furgonų „Proace City“, yra vidutinio dydžio mikroautobusų „Proace“ bei pikapų „Hilux“.

 

Naujasis modelis sustiprins „Toyota“ pozicijas nuolat augančiame lengvųjų komercinių automobilių segmente.

 

Didelė erdvė kroviniams

 

Klientai gali rinktis du kėbulo ilgius – 4,4 („Short“) arba 4,7 m („Long“), abiejų versijų plotis yra 1,85 m. Tokie matmenys leidžia į automobilį sutalpinti atitinkamai 3,3 m³ ir 3,9 m³ krovinį. Tai yra vienas iš nedaugelio klasės automobilių, į kurio visų versijų krovinių skyrių galima įdėti du europadėklus.

 

Papildomai pasirenkama „Smart Cargo“ sistema užtikrina vieną didžiausių klasės krovinių skyriaus ilgį – nuo 3,1 m (trumpesnio modelio) iki 3,4 m (ilgesnio). Skyriaus aukštis yra 1,2 m, o talpa – nuo 3,7 iki 4,3 m³.

 

Didžiausia leistina automobilio apkrova taip pat yra viena geriausių klasėje: į „Proace City“ modelius galima pakrauti iki 1 tonos krovinio, o tempti – dar iki 1,5 t.

 

Efektyvių variklių gamoje yra benzininiai bei dyzeliniai agregatai, pasiekiantys 75–130 AG, o pavarų dėžių – dvi mechaninės (5 bei 6 laipsnių) bei 8 laipsnių automatinė.

 

Universalumas – kiekvieno poreikiams

 

Vienas svarbiausių komercinio transporto vertinimo kriterijų yra universalumas, galimybė juos pritaikyti įvairioms užduotims. „Toyota Proace City Van“ suteikiamos pasirinkimo galimybės abejonių nekelia, pavyzdžiui, priekyje galima rinktis dvi arba tris sėdimas vietas.

 

Pasirinkus tris ir „Smart Cargo“ įrangą, kraštinio keleivio sėdynės atrama gali būti nulenkta, tai leidžia gerokai padidinti bagažo skyrių ir sutalpinti dar ilgesnį krovinį (atitinkamai 0,4 m³ ir 1,3 m). Nulenkus centrinės keleivio sėdynės atramą, krovininį automobilį galima paversti kabinetu su darbo stalu. Po šia sėdyne sumontuota ir papildoma daiktadėžė.

 

Siekiant išlaikyti krovinių skyriaus grindis kuo geresnės būklės, „Proace City“ standartiškai yra komplektuojamas su plastikiniu krovinių skyriaus grindų uždangalu.

 

Automobilio salone taip pat gausu daiktadėžių – nuo monetų iki puodelių laikiklių, atvirų dėtuvių ir išoriškai nepastebimų uždarų vietų po sėdyne, prie stogo, durelėse ar grindyse.

 

Didelis standartinis saugumo sistemų paketas

 

Į „Toyota Proace City“ modelius su „Professional Comfort“ įranga montuojama daug aktyvių saugumo asistentų: autonominio avarinio stabdymo sistema „Prie-Collision System“ (PCS), kelio ženklų atpažinimas „Road Sign Assist“ (RSA), eismo juostos laikymosi asistentas „Lane Departure Assist“ (LDA), kruizo kontrolė „Cruise Control“ bei įspėjimo apie vairuotojo nuovargį „Driver Attention Warning“ sistema.

 

Visi modeliai taip pat turi „eCall“ sistemą – nutikus eismo įvykiui, automobilis automatiškai išsiunčia signalą pagalbos tarnyboms.

 

Telefoną automobilyje galima prijungti naudojant „MirrorLink“, „Apple CarPlay“ bei „Android Auto“ programas, taip pat – „Bluetooth“, USB arba „Aux“ jungtis.

 

Komercinio automobilio gale gali būti montuojama plataus kampo kamera, leidžianti vairuotojui matyti, kas dedasi už jo valdomo „Proace City“ modelio. Saugumą dar gali padidinti dviejų kamerų „Smart Active Vision“ sistema, kurios dėka vairuotojui nematomų zonų iš esmės nelieka.

 

Vengiant perkrovimo, „Professional Comfort“ modeliuose su „Smart Load Indicator“ vairuotojas yra įspėjamas, kai viršijama maksimali leistina automobilio apkrova.

 

„Toyota Proace City“ suteikiama 200 tūkst. km arba 5 metų garantija. Modelio kaina prasideda nuo 13 900 Eur.